XIX amžiaus viduryje šio pastato vietoje stovėjo mediniai namai. Posesija priklausė Kauno miestiečiams olandams vaistininkams broliams Van der Lejams. XIX amžiaus antroje pusėje žemės sklypas su mediniais ir mūriniais pastatais bei tapo Jofių nuosavybe[1]. Valdoje iki XX amžiaus pradžios vyko įvairūs remontai ir statybos, tačiau užstatymas Vilniaus ir Mapų gatvių kampe išliko nepakitęs iki XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžios.
1924 m. vietoje stovinčių medinių namų J. Jofei leista pastatyti mūrinį trijų aukštų pastatą pagal inž. Jono Krasausko projektą[2]. Neaišku, kas tiksliai įvyko statybų metu, tačiau inžinierius atsisakė technikinės priežiūros, kurią atliko Feliksas Vizbaras. Pastatas baigtas statyti ir po metų išnuomotas.
Trijų aukštų namas formavo Vilniaus ir Mapų gatvių kampą, suprojektuotas kampinis įėjimas, antrame ir trečiame aukšte pabrėžtas balkonais. Pagal projektą, trečią aukštą turėjo užbaigti nedidelis apvalus kupolas, vietoje jo pastatytas frontonas. Pirmame aukšte buvo numatytos prekybinės nuomojamos patalpos, antrame ir trečiame aukštuose – butai. XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, pirmo aukšto patalpose iš Mapų gatvės pusės veikė Glezerio vyriškų rūbų siuvykla. Sovietmečiu pirmas aukštas taip pat buvo naudojamas prekybiniais tikslais.
2004 metais už stogo rekonstrukciją architektai A. ir G. Prikockiai, I. Tikuišytė gavo įvertinimą specialioje nominacijoje „Už stogą iš Didžiosios raidės”.