Nepriklausomybės pabaigoje iškilęs objektas – nestandartinis. Nors vizualiai tai vienas namas, tačiau statinys iškilo kaip dviem skirtingiems savininkams priklausantys pastatai[1]. Pirmąjį prašymą statyti mūrinį dviejų aukštų namą sklype Lidija Vaišvilienė pateikė 1936 vasario 26 d. Projektą tuomet rengė statybos inžinierius Jokūbas Peras[2]. Visgi sumanymas nebuvo įgyvendintas. 1939 m. Lidija Vaišvilienė ir Olimpija Balsienė statybos inžinieriui Leibai Zimanui pavedė parengti kitą projektą[3].
Dviejų vienas prie kito simetriškai prisišliejusių namų kompozicija remiasi veidrodine simetrija. Tik galiniame fasade matome O. Balsienei priklausiusioje dalyje suprojektuotus lenktus mūrinius laiptelius į antrą aukštą. Ši žaisminga detalė – retas Kauno tarpukario architektūros elementas. Pagrindinis fasadas reprezentatyvus. Masyvūs, lenkti balkonai, tamsiu tinku išskirtas cokolinis aukštas, laiptinės dalis bei nuo gatvės lygio pakeltas įėjimas namui suteikia prabangos įspūdį.
Pastatas statytas karo grėsmės akivaizdoje, tad projekte numatyta slėptuvė. Kaip galime spręsti iš namo byloje saugomo 1940 m. sausio 3 d. įrašo – statybos metu slėptuvės patalpa buvo praplėsta įrengiant „kambarį-virtuvę“[4]. Tiesa, 1939 m. projekte matome, kad slėptuvę šiame name planuota įrengti ne rūsyje, o pusrūsyje. Langą turinti patalpa „slėptuve“ buvo pavadinta ko gero tik formaliai. Tame pačiame įraše nurodyta, kad namuose buvo 4,5 m2 dydžio tarnaitės kambarys.
Vaidas Petrulis