Lietuvoje modernizmo architektūra dažniausiai siejama su XX a. ketvirtojo dešimtmečio mūro statyba. Tačiau ir mediniai pastatai neretai turėjo aiškiai išreikštus stilinės architektūros elementus, rėmėsi panašiais estetiniais principais. Ko gero ryškiausiai ši tendencija atsiskleidė medinių mokyklų bei sakralinių objektų statyboje. Viena iš įdomesnių šio reiškinio iliustracijų – Biliakiemio Švč. M. Marijos Vardo bažnyčia.
Nors statinio tūris artimas tradiciškam (simetriškas, bazilikinio tipo, su bokštų), tačiau tuo pat metu jaučiasi siekis bažnyčios kontūrui suteikti aiškų geometrinį pavidalą. Modernizmo elementai pastebimi ir detalėse. Itin charakteringas apvalių viduriniosios navos langų ritmas. Beje, panašūs elementai buvo būdingi ir mūro architektūroje (pvz. Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje). Netradiciški ir modernūs priekiniame fasade esančio lango apvadai.
1937 m. bažnyčiai projektą paruošė statybos inžinierius Pranas Indriūnas[1], kuris prieš dvejus metus buvo baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą[2]. Pastatas iškilo 1940 m. „Utenos klebono Jono Asminavičiaus rūpesčiu ir gyventojų lėšomis. Daugiausia aukojo: Teofilė Norkūnaitė 4000 litų, Adelė Jasudytė – 4000 Lt, Benigna Trinkūnaite – 1500 Lt.“[3].
Vaidas Petrulis
[1] Bažnyčių (visų tikybų) statybos byla, 1937. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 713, l. 75.
[2] Statybos skyriaus aplinkraščiai, 1936. LCVA, f-1075, ap. 1, b. 34, l. 1.
[3] Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapija. Prieiga per interneta: http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/utenos/biliakiemis/