Alytaus trečioji pradinė mokykla iškilo teritorijoje kuri tarpukariu, ypač ketvirtame 20 a. dešimtmetyje, sparčiai vystėsi kaip modernus kurortas. Savaitinis kultūros, literatūros, meno žurnalas „Naujoji romuva“ 1938-taisiais rašė: „naujasis Alytus gražiai išplanuotas, alėjos plačios, apsodintos akacijomis, kleveliais, liepaitėmis. Miesto parkas, ir apie kiekvieną namą pilna margaspalvių gėlynų.“[1] Čia buvo statomi ne tik mediniai, tačiau ir mūriniai, modernūs namai.
Mokyklos pastatas puikiai pritapo prie modernaus kurorto aplinkos. Pastatas atitiko to meto Lietuvos architektūrinę madą, kurioje konservatyvūs sprendimai pynėsi su avangardiškuoju modernizmu. Tiesa, naujoji dvasia čia dominuoja. Planas asimetriškas, pritaikytas prie sklypo. To meto mokyklų architektūros kontekste išsiskiria ilgasis pastato fasadas besišliejantis prie gatvės. Siaura koridoriaus langų juosta ne tik riboja erdvę nuo išorės bei suteikia fasadui netikėtą išraišką (ypač tai matosi eskiziniuose projektuose). Tradicišką architektūrą primena tik šlaitinis pastato stogas.
Įdomu, kad 1937 m. „Iliustruotame pasaulyje“ publikuotas išsamus tekstas apie Alytų pamini, kad mieste yra apie 10 tūkstančių gyventųjų, 900 namų, iš kurių apie 100 mūrinių. Tarp mūrinių svarbiausiais išskirti – Apskrities Ligoninė, Paštas, Lietuvos banko rūmai, Pradžios mokykla bei skerdykla[2]. Taigi, mokykla tapo vienu iš miestą reprezentuojančių objektu.
Vaidas Petrulis