„Jei keliauji į Kavarską nuo Ukmergės ar Taujėnų, iš tolo pamatysi milžiniško aukštumo baltą kryžių, prieš kurį telefono stulpai – tik nykštukai“[1] – taip spaudoje buvo pristatomas aukščiausias tarpukario Lietuvoje iškilęs gelžbetoninis kryžius. Gelžbetonis tuo metu buvo viena iš moderniausių statybos technologijų. Visgi, lietuviškam identitetui buvo būdingesni mediniai kryžiai, stogastulpiai bei koplytstulpiai. Anot Adomo Varno„puoštasis kryžius, kaip jis pasireiškė mūsų liaudies meno kūryboje – reikia sakyti yra Lietuvos tautiškas veikalas, yra savo rūšies mūsų piramidės.“[2] Taigi, statydamas 20-ties metų aukščio gelžbetonio kryžių garsusis Kavarsko mecenatas Pranas Kalibatas akivaizdžiai siekė padaryti įspūdį bei tuo pat metu sukurti modernaus Kavarsko ženklą. Aukštas baltas statinys aptvertas tradicine tvorele neabejotinai tapo svarbiu vietos traukos centru, į kurį, anot amžininkės, senosios Kavarsko gyventojos Juzefos Viršelienės, iš Žvirblėnų kaimo netgi buvo nutiestas gelžbetoninis šaligatvis. Netikėta, tačiau šis įdomus ir simboliškai svarbus objektas nėra Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė.
Vaidas Petrulis