Nuo Kauno gatvės atsiveriantis charakteringos architektūros vandentiekio bokštas – nedidelis istorijos fragmentas, liudijantis spartų Ukmergės modernėjimą tarpukariu. Vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas buvo techniškai sudėtingas bei brangiai kainuojantis darbas. Pasikvietę į pagalbą inž. Steponą Kairį ukmergiškiai vandentiekį įsirengė pirmieji po Kauno. Vandentiekio projektas pradėtas įgyvendinti 1931 m., kai burmistru tapo Vladas Rėklaitis.[1] 1932 m. buvo nutiesta 1,5 km ilgio trasa, kurioje „paklota 42 tonos špižinių vamzdžių“[2]. Trasa pradėta Kauno, Vytauto ir Vienuolyno gatvėse.
Pirmajame etape vandentiekis aptarnavo svarbiausius visuomeninius objektus: „nors miesto tikslas – suteikti gero vandens visiems miesto gyventojams, bet tuo tarpu vandentraukis aptarnauja: kareivines, pulko ligoninę ir 7 komplektų pradžios mokyklą. Be to pastatyti 6 hidrantai gaisro ir kitiems reikalams.”[3] Vėliau trasa sparčiai plėtėsi, buvo planuojama, kad „nuo 1939 m. gruodžio 31 d. pradės galioti privalomasis įsakymas, dėl prisijungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklo. Tad numatoma, kad 1940 m. bus apie 300 kanalizacijos ir vandentiekio abonentų, kas duos apie 50.000 litų pajamų“[4]. Prie vandentiekio ir nuotėkų linijų liko neprijungtos tik pramonės įmonės. Tam reikėjo atlikti papildomus darbus kurių vertė 860 tūkst. litų. Antrojo pasaulinio karo metu susprogdinta vandentiekio stotis, išardyti įrenginiai, kurie tik per atsitiktinumą liko neišvežti.[5]
Vandentiekis ir kanalizacija plėsti iki pat antrojo pasaulio karo. Antai 1936 m. planuojama, kad „per penkerius metus numatoma nutiesti 3 km. 750 m. vandentiekio vamzdžių: Vytauto, Gedimino, Vilniaus, Prez. Smetonos, D. Bažnyčios, Naujojoj, Sodų, Deltuvos, Vienuolyno, pro auto stoties g. ir geležies rinkoje“[6]. Medžiagos buvo naudotos aukščiausios kokybės, vamzdžiai siųsti iš Anglijos[7], valymo stotyje pastatytas „Emšero“ filtras[8] ir pan. 1940 m. „Ukmergėje išaugusį vandentiekio ūkį sudarė 8 km. vandentiekio ir 9 km. nuotėkų linijos, filtrų ir vandentiekio stotys, bokštas, fontanas ir t.t. Turtas buvo vertinamas 488.692 Lt.“[9]
Bokštas dabartinį savo pavidalą įgavo 1932 m., kuomet „statant kareivinės kilo būtino reikalo išplėsti vandentiekį, kuriuo būtų galima aprūpinti kareivines ir to rajono gyventojus. Tuo tikslu teko didinti vandens spaudimą ir statyti antrą bokšto aukštą. Apskrities inžinieriaus Gumeniuko sudarytų projektu ir sąmata, bokšto statymo darbai buvo atiduoti iš varžytinių už pigiausią kainą 23.800 lit. pil. Gelersonui Salomonui.“[10] Bokštas-baseinas, kuriama telpa 80.000 litrų vandens, buvo pastatytas arti geriausio šaltinio, ant kalno. Pakalnėje stovėjo vandens padavimo stotis.[11]
Vaidas Petrulis
[1] Pagal: Trykšta vandenų versmė. Ukmergės vandentiekio istorija 1932-1997. Ukmergė, 1997.
[2] Trykšta vandenų versmė. Ukmergės vandentiekio istorija 1932-1997. Ukmergė, 1997
[3] Ukmergės miestas ankščiau ir dabar. Savivaldybė, 1932 m. nr. 10, p. 34.
[4] Ukmergė. Lietuvos aidas, 1936 m., rugsėjo 16 d., p. 6.
[5] Pagal: Trykšta vandenų versmė. Ukmergės vandentiekio istorija 1932-1997. Ukmergė, 1997.
[6] Ukmergė. Lietuvos aidas, 1936 m., rugsėjo 16 d., p. 6.
[7] Ukmergė. Lietuvos aidas, 1937 m., rugpjūčio 30 d., p. 6.
[8] Ukmergė. Lietuvos aidas, 1936 m., rugsėjo 16 d., p. 6.
[9] Trykšta vandenų versmė. Ukmergės vandentiekio istorija 1932-1997. Ukmergė, 1997.
[10] Ukmergės miesto tarybos 1932 m. gegužės 27 d. nutarimai. Savivaldybė, 1932, nr. 6, p. 27.
[11] Pagal: Ukmergės miestas ankščiau ir dabar. Savivaldybė, 1932 m. nr. 10, p. 34.