Projektuojant naują Jaunimo centro korpusą Čikagoje, J. ir R. Mulokams teko taikytis prie čia jau egzistavusių J. Kovalskio-Kovos sukurtų Jaunimo centro ir Jėzuitų provincijos pastatų. Egzistavusį tuščią tarpą turėjo naujai užpildyti monumentalus penkių aukštų korpusas, kuriam vis tik neužteko finansinių pajėgumų – pirminis projektas buvo pakeistas supaprastintu, triaukščiu pastatu. Atitinkamai teko atsisakyti ir kai kurių anksčiau buvusių numatytų funkcijų – teko atsisakyti sporto salės ir archyvinių patalpų, o galutiniam įgyvendinimui buvo numatytos kavinė, tautinio meno galerija ir patalpos Lituanistikos institutui[1]. Pastatas nuo gatvės atitrauktas buvo dėl dviejų priežasčių – siekiant sudaryti pagarbų santykį su jau anksčiau pastatytu Laisvės kovų paminklu, tiek ir siekiant palikti erdvę pagrindiniams bendruomenės renginiams
Pagrindinio įėjimo dalis fasade dar labiau įgilinta ir išskirta rausvos spalvos plytomis – tokiu būdu visam ansambliui buvo sukurtas naujas dominuojantis akcentas. Pirminiame variante numatytą iš spalvotų plytų sukurti lietuviškų pilių pano, sumažinus pastatą teko pakeisti prie naujo mąstelio labiau tinkančiu pagal M. K. Čiurlionį stilizuotu Vyčiu, kurį, neradus tinkamo mūrininko, iš 6000 plytų išdėstė pats J. Mulokas. Pakitimų neišvengta ir pastato viduje – vestibiulyje turėjusią būti Vilniaus universiteto panorama pakeitė paprasta vitrina fotografijoms. Pati pastato statybų istorija buvo nužymėta nesutarimų tarp užsakovų ir J. Muloko[2].