Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas

Adresas: Kauno m. sav., Kaunas, Aukštaičių g. 41

Zofija ir Leonas Skukauskai name apsigyvena nuo 1932 m. Gyveno I a. 4 kamb. bute.[1] Apie Skukauskus daug žinių nėra. Žinoma, kad Leonas Skukauskas vertėsi statyba, remonto darbais, kanalizacijos, vandentiekio tiekimo darbais, projektavimu.[2] Yra dokumentų liudijančių, kad turėjo įdukrą Jadvygą,[3] nors vietinių gyventojų teigimu, Skukauskai dar turėjo 2 sūnus ir 1 dukrą. Vaikai karo metu emigravo, įdukra liko Lietuvoje. Nėra žinoma pačios Skukauskienės tikslus likimas II pasaulinio karo metais, bet manoma, kad dėl ligos ji mirė karo pabaigoje arba pokariu. Leonas Skukauskas pokariu turėjo sukūręs antrąją šeimą ir gyveno šiame name iki mirties 1977 m.[4]

Prašymas statyti namą buvo pateiktas 1931 m. balandžio 20 d. Skukauskienė buvo paėmusi iš Taupomosios Valstybės Kasos 65000 Lt kreditą namo statybai.[5] Pradžioje projektas buvo paruoštas 3 aukštų, 6 butų namui po 3 ir 4 kamb. su virtuve, tarnaitės kambariais, voniomis ir tualetais. Vėliau, statybų procesų metu, pateiktas prašymas palėpėje įrengti 2 papildomus kambarius. Rūsyje buvo įrengta katilinė, anglinė ir sandėliai. Stogas buvo numatytas skardinis, sienos mūrinės, iš plytų. Name buvo įrengtas centralinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija. Virtuvių ir tarnaičių kambarių langai numatyti iš kiemo pusės. Virtuvės turėjo balkonus, kuriuose buvo įrengti šaltspinčių langeliai. 1937 m. Skukauskai kieme papildomai pasistato atskirą 2 a. namą sargui ir skalbyklai.[6]

Namo architektūra priskiriama funkcionalizmui, pabrėžiant senovinės pilaitės įvaizdį. Toks architektūros stilius, primenantis namus kaip vilas ir pilaites, buvo gana populiarus Italijoje, kur šio pastato architektas dr. Stasys Kudokas ir baigė mokslus – Romos karališkojoje architektūros aukštojoje mokykloje. Namo įėjimą puošia puošnus atikas su apvaliu langeliu. Laiptinės langas vientisas, vertikalus, buvo suskaidytas į smulkesnius langelius. Įgilintas, suformuojant iš tinko apvadus. Originalūs namo langai buvo skaidomi į tris dalis. Kampiniai langai buvo sujungti suapvalintu stiklu. Pirmojo aukšto langai turi išlikusius viršutinius karnizus, kurie pabrėžiant pastato kylimą aukštyn, yra įkomponuoti šalia antrojo aukšto langų apačios. Portalas gan masyvus, išskiriantis pagrindinį įėjimą, su masyviu karnizu virš durų, prie laiptinės apatinės palangės. Rytinėje fasado pusėje, buvo atviri balkonai. Palėpės aukšte, viename iš namo kampų įrengtas kampinis bokštelis. Šis paaukštinimas suteikia pastatui pilies įvaizdį. Taip pat šis bokštelis suteikia namui, esančiam dviejų gatvių susikirtime, ryškų architektūrinį akcentą.

Vidinis kiemo fasadas nebuvo nutinkuotas. Tikėtina dėl finansinių išteklių stokos. Savininkus kredito našta buvo privertusi namą pardavinėti. Bet dėl prasidėjusios 1940 m. sovietų okupacijos, pardavimo sandoris nutrūko.[7]

Paulius Lazauskas

2023-03-07



[1] KRVA. F. 209, ap.3, b. 5070, l. 1;

[2] Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1938 m.;

[3] KRVA. F. 66, ap.1, b. 1985;

[4] Kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistema – [žiūrėta 2023-03-06]. Prieiga per internetą:<www.cemety.lt>;

[5] KRVA. F. 209, ap.3, b. 5070, l. 11;

[6] KRVA. F. 218, ap.2, b. 237, l. 2, 10;

KRVA. F. 209, ap.3, b. 5070, l. 26;[7]

Architektai / Inžinieriai:
Metai:
1931
Teritorijos:
Atgal į sąrašą