1935 m. spalį[1] aštuoniolika VDU Technikos fakulteto studentų gynėsi savo diplominius darbus. Tarp jų buvo ir Jonas Mulokas[2], pristatęs projektą „Kadetų mokyklos rūmai Kaune“. Diplominio projekto pasirinkimas atitiko tuomet įsivyraujančias būsimo didelio konflikto Europoje nuojautas. Tai projekto aprašyme pastebėjo ir pats autorius, karinio objekto pasirinkimą motyvavęs visuomenėje kilusiu susirūpinimu krašto saugumu bei aukštesniuose kariuomenės ranguose jau sklandžiusia idėja steigti „aukštesnio tipo mokyklą su sustiprintu karo mokslu ir karišku auklėjimu“[3]. Hipotetinė kadetų mokykla pagal J. Muloko sumanymą turėjo būti skirta 320 mokinių, besimokančių 8-iose klasėse, kurių kiekvienos dydis atitiktų kariuomenės būrio dydį – šiose būtų po 40 asmenų[4].
Vieta institucijai buvo renkama vadovaujantis karinio jos pobūdžio keliamais kriterijais – erdvės poreikiu bei kitų karinių įstaigų artumu. Matyt, tai ir paskatino įsikurti vienoje iš labiausiai militarizuotų, tačiau kartu ir sporadiškiausiai apstatytų Kauno dalių – Panemunėje. Potencialios mokyklos pastatus numatyta vystyti Vaidoto gatvėje tarp Karo mokyklos bei 5-ojo pulko teritorijų. Įstaiga turėjo būti iš keturių dalių sudarytas kompleksas, tačiau diplominiame darbe detalizuotos tik trys[5]: mokomasis, sporto bei bendrabučio korpusai[6]. Pastatus numatyta dėstyti greta naujai formuojamos aikštės, skirtos institucijos iškilmių bei paradų reikmėms: iš trijų pusių šią turėjo supti pagrindiniai mokyklos korpusai.
Konservatyviai moderni mokyklos pastatų architektūra artima tuo metu Lietuvoje statytiems edukacinio pobūdžio pastatams ir kai kuriems ketvirtojo dešimtmečio kareivinių statybų bangos projektams. Pagrindinis akcentas – tris korpusus pirmuose aukštuose jungianti galerija, kurios didelių, smailėjančių arkų ritmika eina per pirmuosius fasadų aukštus. Pats J. Mulokas šį pasirinkimą komentavo kaip kompozicinį sumanymą: „kad priduoti vieno vieneto įspūdį, visų korpusų fasadus kaip galima daugiau suderinau suvienodinau, o jungiančiam koridoriui ir apatiniams aukštams pridaviau arkados formą, kas dar daugiau pridavė vieningumo“[7]. Tokį smailėjančios arkos motyvą J. Mulokas naudojo bent keliuose iš vėliau rengtų visuomeninio pobūdžio pastatų projektų.
Pirmame mokomojo korpuso aukšte buvo numatytos įrengti patalpos, pasižyminčios didesniu ryšiu su pašaliniais lankytojais, – administracija, mokyklos muziejus ir mokinių kariūnų ramovė. Viršutiniuose aukštuose buvo įrengtos klasės, mokomieji kabinetai ir iškilmių salė; rūsyje – rūbinės, prausyklos ir ginklų sandėliai. Bendrabutis buvo projektuojamas taip, kad jame tilptų pusė mokykloje besimokančiųjų moksleivių ir kad penkiems šio gyventojams tektų po du kambarius – vieną miegui, o kitą darbo reikmėms, argumentuojant, kad „tokia bendrabučių sistema yra naujausia ir pripažinta tinkamiausia [...] gyvenimas, sulig paskutinių nuomonių kariškų pedagogų, bus daugiau individualus, pati gi kariška drausmė bus skiepijama daugiau išvidiniu auklėjimu“[8].
Tai buvo ir pirmas kartas, kai J. Muloko projektas susilaukė ir viešosios kritikos. 1936 m. pavasarį įvykusioje studentų darbų parodoje apsilankęs anonimas nebuvo sužavėtas naujausios architektų kartos darbų. „Lietuvos žiniose“ publikuotoje bendroje apžvalgoje buvo peikiamas ir absolvento sumanymas mokyklą išskaidyti trijuose pastatuose: „jei autorius norėjo padaryti urbanistiškai, tai išplanavo visai nevykusiai: kiemas sudarytas dirbtinai, jungiant visai nereikalingais brangiais koridoriais“[9]. Kita vertus, kritiškai nusiteikęs asmuo pripažino, kad iš dalyvavusiųjų J. Mulokas bene vienintelis projekte pateikė elementarų situacijos planą.
[1] Diplominių projektų gynimas. Lietuvos žinios, 1935 m. spalio 19 d., p. 7.
[2] Kartu su juo savo diplominį darbą „Energijos ir šilumos ūkis Kauno kalėjimui“ gynėsi ir inžinierius Jurgis Mikaila.
[3] Kadetų mokyklos rūmai Kaune (diplominis projektas) [1935-10-10]. LCVA, f. 631, ap. 19, b. 184, l. 1.
[4] Kadetų mokyklos rūmai Kaune (diplominis projektas) [1935-10-10]. LCVA, f. 631, ap. 19, b. 184, l. 1.
[5] Nedetalizuojama mokyklos „pagalbinių patalpų“ dalis, kurioje turėjo būti gyvenamieji butai personalui ir tarnautojams, ambulatorija, ligoninė ir skalbykla.
[6] Kadetų mokyklos rūmai Kaune (diplominis projektas) [1935-10-10]. LCVA, f. 631, ap. 19, b. 184, l. 2.
[7] 1935 m. J. Muloko diplominis projektas Kadetų mokyklos rūmai (kariška gimnazija) Kaune. LCVA, f. 631, ap. 19, b. 184, l. 3.
[8] Kadetų mokyklos rūmai Kaune (diplominis projektas), 1935 m. spalio 10 d. LCVA, f. 631, ap. 19, b. 184, l. 4.
[9] Kaip jaunieji inžinieriai ruošiasi statyti Kauną. Lietuvos žinios, 1936 m. balandžio 18 d., p. 6.