Ausburgo-Hochfeldo ir Haunšteteno DP stovyklose gyvenusių lietuvių iniciatyva prie į šias vedusių kelių sankirtos 1945 m. buvo pastatytas J. Muloko suprojektuotas kryžius, skirtas nacionalinei tragedijai atminti. Kryžius turėjo priminti praeiviams, „kad čia, karo audrų atblokšti, gyveno lietuviai, kurie ilgėjosi ir troško kuo greičiau grįžti į Nepriklausomą Tėvynę Lietuvą“[1]. Apie pastatytą kryžių spaudoje buvo rašoma: „Pakeliui į Ausburgo-Hochfeldo stovyklą praeivis pamato mūsų tautodailės stiliaus kryžių tremtiniškam lietuvių gyvenimui pažymėti. Kryžiaus ornamentika byloja apie kitą pasaulį, apie lietuviškus laukus, jų subtilią ramybę ir juose išaugusio žmogaus giliai išgyvenamą kančią.“[2] Kryžiaus prasmę liudijo ir ant paminklo esantis įrašas, padarytas lietuvių, vokiečių ir Vakarų sąjungininkų (anglų ir prancūzų) kalbomis: „Augsburgo išeiviai lietuviai, maldaudami Dievo palaimos, gerbdami savo žuvusius ir dėkodami savo geradariams, stato šį lietuvišką kryžių, idant jis bylotų, kad čia karo audrų atblokšti lietuviai ilgėjosi savo tėvynės ir troško jai laisvės. A. D. 1945“[3].
Apie kryžiaus statymo būtinybę su prašymu paremti jo statybas 1945 m. rugsėjo 10 d. J. Mulokas ir K. Budrys rašė Lietuvių sąjungos Augsburge vadybai. Anot jų, toks paminklas buvo būtinas, nes Augsburge ir jo apylinkėse yra apsistojęs nemažas lietuvių skaičius. Lėšas kryžiaus statybai surinko Haunšteteno ir Hochfeldo DP lietuviai. Ąžuolas kryžiui buvo gautas iš senos Augsburgo aristokratų giminės – Fuggerių šeimos, kurių pilies[4] prieigose augo ąžuolynas. Fuggeris lietuviams taip pat paskolino traktorių ir sutvarkė medieną šiam priklausiusioje lentpjūvėje. Anot paties J. Muloko, vietos parinkimą motyvavo ir istoriniai faktoriai: buvo pasirinkta kelių sankryža, „per kurią būk tai žemaičių ir lietuvių delegacijos vyko į Konstancos suvažiavimą 14 amžiuje“[5]. Kryžių gamino Juozo Aižugaičio vadovaujami ūkininkai ir darbininkai. Ant kryžiaus esančių Nukryžiuotojo, Pietos, šv. Kazimiero, pal. Mykolo Giedraičio ir vysk. Motiejaus Valančiaus skulptūrų autoriai – Vaclovas Ratas-Rataiskis ir Rudzinskas, jas drožė Bronius Buračas[6].
Devinto dešimtmečio pradžioje kryžius buvo prastos būklės. Negausios vietos lietuvių bendruomenės atstovas Arūnas Laukaitis inicijavo kryžiaus remonto darbus. Kryžius buvo nuimtas restauruoti ir pradėtas reikalingų 10 tūkst. markių rinkimas. Prie Kryžiaus remonto entuziastingai prisidėjo ir Augsburgo burmistras, o Fuggeriai suteikė naują ąžuolą. Anuometę būklę atspindi ištrauka iš žinutės spaudoje: „Nustatyta, kad spindinčio vainiko centre, kur „Christus-Korpus“ kabėjo, jo tik dvi rankos teliko ir tik dėl to, kad jos buvo prikabintos prie skersinio kryžiaus balkio. Neskaitant Kristaus pavidalo, trūksta taip pat vienos iš keturių šventų statulų.“[7] 1984 m. kryžiaus remontas buvo užbaigtas ir šis buvo vėl grąžintas į senąją vietą ir pašventintas. 2015 m. kryžius vėl buvo restauruotas[8], tačiau vos po kelių metų šį prireikė tvarkyti iš naujo po incidento su automobiliu[9].
[1] 1945 m. liepos 26 d. Lietuvių sąjungos Augsburge laikinosios valdybos posėdžio protokolas. LTC, Vokietijos DP dėžė, Augsburg-Hochfeld, sąs, 1–8, l. 34.
[2] Mingaila, S. Prie tremtinių kryžiaus. Mūsų kelias, 1948 m. liepos 1 d., p. 2.
[3] Augsburgo kryžius. Europos lietuvis, 1984 m. rugpjūčio 17 d., p. 1.
[4] Greičiausiai tai Wellenburgo pilis.
[5] Arch. Jonas Mulokas talkina Augsburgo kryžiaus atstatymui. Dirva, 1983 m. kovo 24 d., p. 5.
[6] Urbonienė, S. Architekto Jono Muloko kryždirbystė: nuo smulkių dirbinių iki lauko paminklų. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2023, nr. 35, p. 75.
[7] Laukaitis, A. Augsburge nugriautas lietuviškas kryžius. Dirva, 1982 m. gruodžio 9 d., p. 8.
[8] Litauisches Kreuz in Augsburg neu eingeweiht. Prieiga per internetą: https://honorarkonsul-litauen.de/?p=326 [žiūrėta 2024-02-02].
[9] Dirgėlienė, I. Augsburge vėl bus atstatomas lietuvių pabėgėlių kryžius, 2020 m. lapkričio 19 d. Prieiga per internetą: https://sielovada.de/index.php/2020/11/19/augsburge-vel-bus-atstatomas-lietuviu-pabegeliu-kryzius/ [žiūrėta 2024-03-16].