Šios Laisvės alėjos atkarpos perimetrinio užstatymo linija galutinai susiformavo 1931 m., kai tarp S. ir A. Mejerovičių namo ir Ateitininkų rūmų įsiterpė mūrinis keturių aukštų pastatas. Įdomu, kad jį projektavo tas pats architektas kaip ir šalia esantį Mejerovičių namą – Leonas Ritas. Abu objektai buvo pastatyti irgi bemaž tuo pačiu laiku – juos skiria vos dveji metai (Mejerovičių namas iškilo 1929 m.). Tačiau, kad ir kaip atrodytų paradoksalu, jųdviejų architektūra skiriasi iš esmės: kaimyninis namas pasižymi pompastiška, neobarokine istorizmo architektūra, o I. ir F. Chajetovičių statinys kur kas artimesnis funkcionalizmui.
Nors karnizas ar durų apipavidalinimas dar dvelkia istoristiniu dekoratyvumu, tačiau aiški ir paprasta fasado struktūra, platūs langai, vertikali ištisinė laiptinės langų juosta (atsisakius to laikotarpio statiniams būdingo smulkaus, dekoratyvaus, kartais artimo vitražui laiptinės įstiklinimo) leidžia šį objektą pristatyti kaip reprezentuojantį Lietuvos funkcionalizmą ankstyvuoju tarpukariu. Namas kiek darniau siejasi su Ateitininkų sąjungos namais – tiek karnizo, tiek cokolinio aukšto linija pratęsia Ateitininkų rūmų fasadą. Taip iš dalies buvo atsižvelgta į pastabą išduodant statybos leidimą, kuriame pažymima, kad pastarasis suteikiamas su sąlyga, kad „fasado architektūriškos linijos būtų suderintos su kaimynų namų linijomis“[1].
Vaidas Petrulis