Lipmano Donskio įpėdinių sklypas Laisvės al. 15 (dab. Laisvės al. 27), tankiai užstatytas įvairaus pobūdžio statiniais ir statinėliais, atspindi gan būdingą spontanišką vidinių Laisvės alėjos kiemų užstatymą. Iš 1937 m. Statybos skyriaus aprašymų matyti, kad sklype yra keturi įvairaus dydžio dviejų aukštų gyvenamieji mūriniai pastatai, mūrinis spaustuvės trobesys, mūrinis ūkio trobesys ir senas lentinis sandėliukas[1].
Pagrindiniame brėžinyje vaizduojamas architekto Mozės I. Blocho 1936 m. parengtas fasado rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta pirmame aukšte įrengti vitrininius langus. Nors leidimas „perdirbti fasadą praplatinant krautuvių angas“[2] buvo išduotas dar 1931 m. birželio 11 d., tačiau darbai pradėti tik 1936 m., leidimą pratęsus. Tiesa, leidimo pratęsimo istorija neapsiėjo be trukdžių. Naujai pristatytą projektą miesto Statybos komisija atmetė, nes „projektuojamas perdirbimas nesiderina su visu namo fasadu“[3]. Beilė Donskytė šį sprendimą iškart apskundžia, teigdama, kad „perdirbus duris ir vitrinas namų fasado išvaizda nei kiek nepasikeis blogon pusėn, bet atbulai dar daugiau pagražins namo fasado išvaizdą“[4]. Nors nei viena iš pusių savo teiginių neargumentuoja, jau vien tik pats faktas, kad diskutuojama dėl estetinės išvaizdos, byloja Laisvės alėjos statiniams skiriamą pakankamai didelį architektūrinį dėmesį. Rekonstrukcijos leidimas galų gale vis dėlto buvo duotas.
Iš gana turtingos bylos medžiagos daugiau sužinome ne tik apie šio namo architektūrą, bet ir apie tarpukario kasdienę gyvenseną. Antai 1933 m. liepos 23 d. Beilės Donskytės buto Nr. 6 remonto projektas parodo to meto gyvenamojo būsto interjero planinės struktūros variantą[5]. Yra išlikęs įdomus 1932 m. birželio 3 d. aktas, iliustruojantis to meto kiemsargio buitį: „Kiemsargio kambarys randasi rūsy, buv. malkų sandėly, pustamsis, drėgnas, šaltas, gyvenimui visai netinkamas“[6]. Apie nuomininkų gyvenimo sąlygas iškalbingai liudija ir gydytojo pulkininko Jono Augevičiaus buto Nr. 1 Statybos skyriaus apžiūra. Nors butas ir paremontuotas, konstatuojama, kad „iš apačios lubos neištinkuotos ir to pasekoje grindys peršviečia /matyt apatinis aukštas/, langai ir durys neatremontuoti, todėl blogai užsidaro ir yra daug plyšių. Miegamasis kambarys išklijuotas popieriais, bet darbas atliktas nepaprastai nešvariai, užbaigimas netiesus ir daug vietų su plyšiais, iš saliono į vaikų kambarį slenkstis visai nepadarytas ir yra plati spraga“[7].
Vaidas Petrulis
[1] KAA, F-218, ap. 2, b. 3896, 1. 50.
[2] KAA, F-218, ap. 2, b. 3896, 1. 16.
[3] KAA, F-218, ap. 2, b. 3896, 1. 41.
[4] KAA, F-218, ap. 2, b. 3896, 1. 43.
[5] KAA, F-218, ap. 2, b. 3896, 1. 18.