Kaip buvo teigiama 1928 m. spaudoje, Šaulių sąjungos rūmų iškilmingame atidaryme dalyvavo „Prezidentas A. Smetona, Ministrų kabineto nariai, aukštesnieji karo viršininkai ir civiliai valdininkai, visuomenės veikėjai, spaudos atstovai“[1]. „Pašventinimo iškilmes pradėjęs J. Tumas Vaižgantas išreiškė viltį, kad namai būsią dvasinės ramybės ir moralinio sustiprinimo Šventovė tiems visiems kilniems žygiams, kokius turi užsibrėžę šauliai.“[2]
Šaulių sąjungos namų statybos istorija irgi buvo gana išsamiai aprašyta to meto spaudoje: „Lietuvos šaulių sąjunga, visuomenės ir Amerikos lietuvių aukomis remiama, namą pirko 1926 m. iš kun. J. Vailokaičio už 250.000 litų. Drauge su dviejų aukštų mūro namais buvo nupirkta didokas sklypas žemės, kuris eina nuo Laisvės Al. iki Duonelaičio gatvės. Apie pusę sklypo užima sodas, antroj pusėj yra dviejų aukštų mūro ir kieme vieno aukšto mediniai namai. Nupirkus namą, pirmiausia buvo nutarta padaryti didelį remontą, pertvarkyti abiejų aukštų kambarius, įrengti centralinį šildymą, pravesti kanalizaciją. Remonto projektus paruošė ir juos įvykdė architektas V. Dubeneckis. Remonto darbai kainavo apie 150.000 litų. Remontas pradėtas 1927 m. vasarą ir pabaigtas tik iš vidaus. Išorinis nudažymas ir atatinkamas šaulių ženklais dekoravimas bus pabaigtas tik pavasarį. Apatiniame namo aukšte įrengta 6 krautuvės; iš jų 4 didesnės su kambariais, kitos dvi mažesnės. Krautuvės jau išnuomotos. Antrame aukšte vienas namo galas, viso 8 kambariai, pavestas centro įstaigoms, o antrame įrengta salė-skaitykla, valgykla-klubas ir t. t. Antras aukštas turi apie 20 kambarių, gali tilpti 250 asmenų, prie salės atskiras specialus artistams kambarys. Valgykla įrengta su visais reikiamais patogumais ir iš karto gali pavalgydinti 60 žmonių. Bufetas taip pat jau išnuomotas ir duodami pietūs. Salėje bus ruošiamos paskaitos, pranešimai, koncertai, šokių vakarėliai šauliams. Salė išnuomojama ir kitoms organizacijoms.“[3] Papildant tuometį tekstą derėtų pridurti: archyve saugomi projektai byloja, kad jų autorius yra architektas Antanas Jokimas, na, o V. Dubeneckis „prisiima technikinę priežiūrą“[4].
Vis dėlto, nors projektas buvo pakankamai solidus, prabėgus keleriems metams spaudoje jau galime rasti minčių apie tai, kad reikėtų statyti naujus šaulių namus su sporto sale, nes esamieji jau per maži[5]. Tiesa, ambicingi naujieji planai taip ir liko neįgyvendinti.
Vaidas Petrulis
[1] Šaulių Sąjungos rūmų iškilmingas atidarymas. Lietuva, 1928, sausio 7.
[2] Šaulių Sąjungos namų atidarymas. Lietuva, 1928, sausio 9.
[3] Lietuvos Šaulių Sąjungos namai. Lietuva, 1928, sausio 18.
[4] KAA, F-218, ap. 2, b. 3915, l. 5
[5] Kaune taip pat numatoma statyti šaulių namus. Lietuvos aidas, 1933, liepos 7.