„1903 m. sklypas priklausė Agrofinai Iljinai. Prie gatvės stovėjo medinis vienaukštis namas, už jo buvo sodas. 1910 m. valda priklausė gubernijos sekretoriaus žmonai Nadeždai Nagornienei, 1925 m. – gydytojai Verai Nagornienei. 1933 m. rytinė sklypo pusė parduota Vandai ir Vytautui Gyliams, kurie 1936 m. ją perpardavė Berui Goldbergui“[1].
Šešių butų gyvenamasis namas prestižinės V. Putvinskio gatvės išklotinėjė pasižymėjo itin paprasta, tarptautiniam modernizmui artima architektūra. Kompozicija kuriama remiantis visiškai baltais fasadais, aiškia linijų grafika, plačiais langais, minimalistiniais „prancūziškais balkonais“. Tiesa, akivaizdi simetrija, tamsiu granitiniu tinku akcentuotas cokolinis aukštas statiniui ne tik suteikia solidumo, bet ir primena lietuviškajame tarpukario modernizme išlikusius santūrius „istorizmo“ elementus. Vis dėlto tarpukario metais pastatas laikytas „modernišku, pavyzdiniu ir 1937 m. įtrauktas į premijuotinų sąrašą“ [2]. Techninę statybos priežiūrą atliko statybos inžinierius Volfas Brūnas[3].
Vaidas Petrulis