Vatikano atstovybės namas buvo pastatytas vienoje iš reprezentatyviausių bei moderniausių tuomečio Kauno gatvių, kurios nuotaiką formavo tarpukario metais išaugusi eilė prestižinių mūrinių, daugiausia gyvenamosios paskirties pastatų. Įsikūrusi šlaite, skirtingai nei vyraujančio linijinio gatvės užstatymo namai, atitraukta nuo „raudonosios linijos“, vila daug kuo priminė klasikines, dar Renesanso laikais statytas Italijos vilas. Įdomu, kad statinį projektavęs architektas buvo neseniai grįžęs po studijų Italijoje. Asimetriško tūrio objektas pasižymėjo itin funkcionaliu ir lanksčiu vidaus erdvių planavimu. Pirmame aukšte buvo numatyta kanceliarija, darbo kambarys, salonas, valgomasis ir oranžerija, vienas nuo kito atskirti sustumiamomis pertvaromis, kurias atitraukus susidarydavo didelė erdvė iškilmėms[1]. Toks vidaus erdvių lankstumas buvo padiktuotas itin novatoriško sprendimo, būdingo žymiausiems modernizmo architektūros pavyzdžiams (pvz. 1924 m. Gerrit Rietveld projektuotame Schröderio name Utrechte, Olandijoje). Tiesa, fasado architektūrinės formos čia pakankamai santūrios. Klasikinio solidumo objektui teikia ryškus karnizas, monumentali terasa su laiptais. 1932 m. „namas pritaikytas vaikų ligoninei“[2], o ankstyvuoju sovietmečiu „Sveikatos Apsaugos Liaudies Komisariatas čia įkūrė moderniškai įrengtą tuberkuliozinį dispanserį“[3]. Vėliau pastate veikė vaikų darželis, nuo 1971 m. miesto Kultūros skyrius, o nuo 1973 m. – Menininkų namai.
Vaidas Petrulis