Namas užbaigia nuo Donelaičio gatvės atsišakojantį skersgatvį, užstatytą nedidelio tūrio gyvenamaisiais namais. Kadangi sklypas į skersgatvį remiasi tik maža savo dalimi, architektui reprezentacinį pastato fasadą teko išreikšti nedidelėje, apie trijų metrų pločio erdvėje. Vietos trūkumas pirmame aukšte sumanytas netradiciškai – pagrindinis įėjimas įkomponuotas į beveik visą fasado plotį, sudarantį įvažiavimo vartų angą. Savita miesto centrui taikytų griežtų estetinių reikalavimų iliustracija galima laikyti architekto sprendimą priekinio fasado dalį, kuri turėjo dar ir ugniasienės funkciją, papuošti laikinomis braukomis, tęsiančiomis pagrindinį pastato puošybos elementą[1]. Kiemo fasadas sukomponuotas iš trijų vertikalių, skirtingais gyliais išdėstytų plokštumų, akcentuojamų tokiais tarpukario statyboje plačiai paplitusiais elementais kaip vertikali laiptinės langų juosta ir užapvalinti balkonai. Įdomus ir gan retas sprendimas – atikas, iš trijų pusių supantis vienšlaičiu stogu dengtą pusaukštį. Leidimas statyti pastatą buvo gautas 1937 m. rugsėjį, tačiau metų pabaigoje statyba buvo stabdoma dėl projekto nesilakymo: namas buvo statomas platesnis, aukštesnis, taip pat pakeistas kiemo fasadas ir balkonų apimtys[2].
Paulius Tautvydas Laurinaitis
[1] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1123, l. 3.
[2] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1123, l. 7.