Smulkiosios architektūros objektus galime laikyti vienu iš svarbiausių elementų, formuojančių miesto genius loci. Būtent šie objektai yra kasdienio žmogaus sąlyčio su miesto erdvėmis liudininkai. Apie tarpukario smulkiuosius miesto elementus kol kas turime labai nedaug informacijos. Reklamas, gatvių vaizdus matome senosiose fotografijose, tačiau išlikusių projektų nėra daug. Čia pateikiamas vienas iš retesnių išlikusių kiosko projektų. Leidimas „Akcinei Bendrovei „Naftprodukt“ pastatyti ir laikyti laikiną lentų kioską telefonui laikyti“[1] išduotas 1930 m. kovo 5 d. Projektas pasirašytas inžinieriaus A. Jokimo. Statinys stovėjo gana reikšmingoje miesto vietoje – buvusių Prezidento ir Lukšio gatvių kampe (dabar Vilniaus g. ir Šv. Gertrūdos g. kampas). Apie šios vietos pobūdį galime spresti iš netoliese gyvenusio piliečio Lazaro Čarnio skundo. Anot jo, šioje vietoje „randasi dvi pompos vandeniui gauti, automobiliams ir vežikams sustojimo vietos, benzinui automatas, tekintojui ir papirosų pardavėjams vietos ir pagaliau Akcinės bendrovės „Naftproduktas“ kioskas <...>, kuris iššaukė daug mano nuomininkų, ypač prekybininkų skundų, kadangi visos prekybos patalpos iš visų pusių uždengtos, kuom labai pakenkta tų prekybų veikimui <...> didelė eilė laukiančių vandens žmonių užtvėrė susisiekimą su mano namų prekybomis <...> kioskas visai užkirto kelią ir atėmė šviesą Centralinio Savitarpio Kredito Banko ir kitoms mano namų patalpoms“[2]. Iš tokio aprašymo galime daryti išvadą, kad tai būta itin gyvos, šurmuliuojančios miesto visuomeninės erdvės.
Vaidas Petrulis
[1] KAA, f. 218, ap. 1, b. 489, l. 61.
[2] KAA, f. 218, ap. 1, b. 489, l. 58.