1930 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerijos Paštų, Telegrafų ir Telefonų Valdyba padavė prašymą Kaune, Laisvės alėjoje (prie Laivės al. ir Ožeškienės gatvės kampo, prie Miesto sodo bei netoli Soboro), pastatyti „automatus pasikalbėjimams telefonu ir pardavimams pašto ženklų“[1]. Įdomu, kad Kauno miesto technikas E. Frykas atsakyme Valdybai nurodo, esą Kauno Miesto Statybos komisija sutinka „leisti Valdybai pastatyti prašomus automatus, bet su sąlyga, kad automatų budelių stogai būtų visai plokšti“[2]. Kol kas sunku pasakyti, kokia tokio sprendimo motyvacija ir ar projektas buvo pakoreguotas. Galbūt taip norėta sukurti modernesnę miesto aplinką (plokšti stogai buvo vienas iš ryškiausių tuo metu besiformuojančio modernizmo stiliaus bruožų). Taip pat kol kas neaišku, ar objektai buvo pastatyti. Vis dėlto šie projektai byloja apie ketvirtojo dešimtmečio pradžioje modernėjančią laikinosios sostinės urbanistinę aplinką bei liudija smulkiosios architektūros funkcinių tipų įvairovę.
Vaidas Petrulis
[1] KAA, f. 218, ap. 1, b. 491, l. 77a.
[2] KAA, f. 218, ap. 1, b. 491, l. 80.