Kauno centrinis paštas

Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 102

Centrinio pašto rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių. Kartu tai reikšmingiausias įdomaus funkcinio tipo pastatas (be pastarojo, minėtini ir kiti monumentalūs pašto statiniai, kurie iškilo Lietuvos miestuose ketvirtame dešimtmetyje: Raseiniuose  1934, Šiauliuose  1938, Kauno Šančiuose  1935, ir kt.). Pašto statybos pradžia sietina su 1930-aisiais, paskelbtais Vytauto Didžiojo metais (nors mintys apie tokių rūmų poreikį pareikštos jau 1924 m.): „Dešiniajame iškišuly įmūryta lenta su Vytauto Didžiojo medalio abiem pusėm, kurioje aukso raidėmis įrašyta, kas lėmė 19301931 m. tų rūmų statybą“[1]. Pastatą projektavęs architektas Feliksas Vizbaras tuo metu dirbo Susiekimo ministerijos vyresniuoju inspektoriumi (tiesa, kiek anksčiau Centrinio pašto projektą buvo parengęs Pašto valdybos statybos skyriaus inžinierius Gaigalis[2]).

Tuo metu, dar neįsibėgėjus pasaulinei ekonominei krizei, projektuotas statinys pasižymi ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru (pašto statyba kainavo apie 1 500 000 Lt, dar 250 000 Lt išleista papuošimams ir įrengianiams[3]). Tiesa, kaip anuomet dažnai pasitaikydavo, statyba neapsiėjo ir be tam tikrų skandalų. Antai „Paštininkų žodyje“ randame pastabą, kad „kai kuriose kapitalinėse sienose dedama nemaža senų plytų. Gal būt sutartyje su rangovais tat numatyta, o jei ne, tai čia kas nors padarys biznį“[4]. Tarpukario spaudoje galima sutikti ir gan karčių paštininkų atsiliepimų apie rūmų funkcionalumą. Netgi daroma išvada, esą „pirma pastatyti rūmai, o paskui jie pritaikomi paštui. Toki reiškiniai sudaro liūdną vaizdą“[5]. Sovietiniu laikotarpiu pašto interjeras buvo šiek tiek pakeistas: „1978–1980 metais salės viršutiniai langai įstiklinti vitražais, sienos išklotos faneruotomis, vestibiulio – dolomitinėmis plokštėmis, perplanuotos kai kurios tarnybinės patalpos“[6].

Nors dėl lenktų juostinių langų šiandien objektą vertiname kaip vieną iš Lietuvos funkcionalizmo pirmtakų, tačiau Feliksas Vizbaras savo statinį visų pirma suvokė kaip „tautinio stiliaus“ pavyzdį, kurio dekorui, be kita ko, panaudotas ir „vienos Skapiškio nežinomos davatkėlės audėjos išaustas kaklairaištis“[7]. Netgi modernizmo principai – „projektuojant šiuos rūmus autorius priėmė projekto šių dienų moderninių statybų reikalavimus: daugiau erdvės ir šviesos, aiškus būstų suskirstymas, vengti nereikalingų vadinamų architektūriškų pagražinimų“[8] – siejami su lietuvio būdui būdingu siekiu „turėti prieš akis aiškią situaciją“[9]. Pašto interjeras gana gausiai dekoruotas žymiausių to meto dailininkų darbais: „Salės viršų puošia Vilniaus, Gardino ir Klaipėdos ženklai ir trys dailininko Šimonio piešti paveikslai, iš kurių vidurinis vaizduoja lietuvaitę su skydu, kuriame išpieštas Vytis, o tolumoje matyti Gedimino kalnas. Kiek žemiau aplink visą salę 103 dailininko Kalpoko išpiešti Lietuvos pašto ženklai“[10].

Nepaisant dekoratyviojo aspekto, tuometinė visuomenė pastatą laikė „moderniškos“ statybos etalonu. Daugiaaukštis (5 a. ir rūsys), su modernias liftais, erdvia operacijų sale, patogiomis darbo salygomis (darbuotojams buvo įrengti netgi dušai), 1935 m. pagrindiniame fasade įmontuotu elektriniu laikrodžiu, statinys tapo vienu svarbiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų. Įdomu pastebėti, kad prie centrinio pašto suformuoti laiptai ir šiandien išliko svarbiu urbanistės traukos tašku. Tad pašto rūmuose itin glaudžiai susipina moderniosios architektūros idėjos ir tuo metu gyvos mintys apie „tautinį stilių“. Tai vienas organiškiausių šių dviejų tarpukario architektūros idėjinių variklių – modernumo ir tautiškumo – derinys.

Vaidas Petrulis

 


[1] Kauno pašto rūmaiPaštininkų žodis, 1932, nr. 2, p. 28.

[2] Dėl Kauno pašto rūmų statybosPaštininkų žodis, 1931, nr. 3, p. 10.

[3] Kančienė, J. Kauno centrinis paštasArkitektas, 1996, nr. 4, p. 72.

[4] Kauno pašto rūmų statyba sėkmingai eina. Paštininkų žodis, 1930, nr. 10, p. 21.

[5] Dėl Kauno pašto rūmų statybos, op. cit., p. 12.

[6] Centrinis paštas. In: Kauno architektūra. Vilnius, 1991, p. 155.

[7] Vizbaras, F. Kauno pašto rūmai. Technika ir ūkis, 1933, nr. 5, p. 148.

[8] Ibid.

[9] Ibid.

[10] Kauno pašto rūmai, op cit.