Aplinka. Vila „Maurė“ įsikūrusi Druskininkų kurorto senamiestyje, Laisvės a. pietrytinėje dalyje. Trapecijos formos, lygaus reljefo teritorija iš šiaurės, vakarų ir pietų apsupta vizualinės apsaugos zonos, rytų pusėje besiribojanti su Šv. Jokūbo g., šiaurės vakarų – su Laisvės a., į kurią orientuotas pagrindinis vilos fasadas, šiaurinėje – su Vasario 16-osios g. Rytinėje teritorijos pusėje – gretimi sklypai, darniai sąveikaujantys su aptariamuoju objektu. Pastatas yra pačiame teritorijos centre ir užima didžiąją jos ploto dalį.
Istorija. Vila statyta XX a. pirmoje pusėje. Nuo to laiko šiek tiek pakito ne tik pastato eksterjeras, bet ir vidaus planavimas. Anksčiau rytinėje namo pusėje glaudėsi vėlesnės statybos medinis priestatas, tačiau 1984 m. jis nugriautas. Neišliko ir pietinį bei šiaurinį fasadus lenktiniais ir susikertančiais elementais puošę drožinėti frontonai, analogiški dabartiniam į vakarus orientuotam fasadui. 1985 m. atlikta vilos rekonstrukcija (arch. J. Gražulis). Interjere išliko kiaurapjūvė laiptų tvorelė. Anksčiau buvusioji gyvenamųjų butų erdvė pritaikyta poilsio kambariams, vila „Maurė“ tapo vienuolikos apartamentų viešbučiu „Dalija“.
Architektūra. Rąstinis eklektinės architektūros pastatas yra medinis, apkaltas lentomis, pamatai akmens, plytų, cokolis tinkuotas, stogas dengtas skarda, dviejų aukštų. Patalpos išdėstytos netaisyklingai, abiejuose aukštuose suplanuotos analogiškai (laiptai į antrą aukštą – centrinėje dalyje), su rūsiu (pietvakarinėje objekto dalyje), į jį veda atviri lauko laiptai, esantys prie pietinės pastato sienos. Vilos planas beveik kvadratinis, asimetriško tūrio ir fasadų kompozicijos, su dviem įėjimais: iš šiaurinės pusės per pusiau uždarą galeriją ir iš rytinės pusės. Išraiškingiausia pastato dalis – į vakarus (į Laisvės a.) orientuotas pagrindinis vilos fasadas, kuriame yra pusiau uždara galerija. Ją sudaro pusapskričių arkų angos, uždengtos smulkaus kiaurapjūvio ornamento drožiniais, perskirtos dvigubomis piliastrų vertikalėmis. Stačiakampius pastato langus juosia profiliuoti apvadai. Be abejo, „vainikuojantis“ fasado akcentas – tai profiliuotais stogiakraščiais išpuoštas frontonas, su smaile ir saulutės bei ašių formų ornamentų drožiniais. Pastato šiaurės vakarų kampe yra mažas prieangis su įėjimu, puoštas ažūrine drožinėta tvorele.
Vertinimas. Pačiame senamiesčio centre, šalia cerkvės esanti Ivanojo Rūsčiojo laikų teremus primenanti vila darniai įsilieja į architektūrinę aplinką. Pastarosios neužgožia gretimų objektų veikla, o paties pastato, nors ir neišsaugojusio daug vertingų elementų, pagrindinė funkcija išliko nepakitusi. Objektas tinkamai pritaikytas prie turizmo infrastruktūros, dėl savo nedidelio tūrio bei patogios vietos vila išties labai tinkama kurorto svečiams apgyvendinti.
Viltė Migonytė