Aplinka. Vienaukščio pastato teritorija yra istorinėje kurorto dalyje, Šv. Jokūbo g. rytinėje pusėje, iš šiaurės rytų ir pietų ribojama gretimų sklypų, iš vakarų ir šiaurės vakarų – Šv. Jokūbo g. (į kurią ir orientuotas pagrindinis fasadas), netaisyklingo daugiakampio formos, plotas – 0,14 ha. Objektas yra šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje, sklypo gale, apsuptas vaismedžių ir pavienių medžių, pagrindiniu (vakariniu), išraiškingiausiu, fasadu orientuotas į gatvę, gausiai puoštas medžio drožiniais, kurie pastatui suteikia ypatingo lengvumo bei dekoratyvumo.
Architektūra. Vila medinė, pjautų rąstų, iš išorės apkalta lentomis (apatinė ir viršutinė sienų dalis vertikaliai, tarplangiai – horizontaliai), tinkuotu cokoliu, nedidukė (25,8x16,4 m), griežtai simetriškos kompozicijos, kryžiaus plano formos, dengta žemu keturšlaičiu, prieangis – trišlaičiu, šiferio stogu. Tūrių kompozicija ir planas nebūdingi tokio tipo rusiško stiliaus ornamentikos pastatams: vakarų pusėje (į Šv. Jokūbo gatvę) stūkso trys fasado iškyšas formuojantys prieangiai, puošti ažūrinėmis sienelėmis iš įvairaus tankumo pynučių bei dailiai išpjaustinėtomis pokarnizinėmis lentomis, su trimis įėjimais – pagrindiniu, erdvesniu, centre ir dviem mažesniais iš šonų, ketvirtasis įėjimas – iš kiemo pusės. Šiaurinis ir pietinis fasadai asimetriškos kompozicijos, tačiau analogiški. Pastato vakarinėje dalyje patalpos šiek tiek mažesnės, vidurinėje ir rytinėje – trys didesnės atskiros erdvės.
Istorija. Jaukaus, nediduko tūrio Žako Lipšico (žydų) memorialinio muziejaus pastatas, Druskininkų miesto muziejaus archyvų duomenimis, statytas XX a. I pusėje kaip vila, t. y. gyvenamasis namas (ankstesnis pavadinimas – „Markevičiaus vila“, nes tuo metu pastato savininkas buvo chemikas Markevičius). Po Pirmojo pasaulinio karo vila pritaikyta vaikų poliklinikai, o nuo 1971-ųjų, atlikus kapitalinį remontą – perdarius vidines pertvaras, įdėjus naujus langus, lubas apkalus lentomis, skardinę stogo dangą pakeitus šiferiu – čia buvo įkurta vaikų biblioteka. Paskutinį kartą pastato paskirtis keitėsi 1996 m., kai kadaise buvusioje viloje buvo įrengtas Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) muziejus, skirtas pasaulinio garso skulptoriui atminti. Muziejus šiuo metu uždarytas renovacijos darbams.
Gimęs Druskininkuose 1891 metais, Žakas Lipšicas iki 17 metų su tėvais, broliais ir seserimis gyveno šiame mieste, kitoje šv. Jokūbo g. pusėje esančiame mūriniame name, priešais dabartinio muziejaus pastatą. Dirbęs bei pasaulinę šlovę pelnęs įvairiuose pasaulio kraštuose, modernizmo ir kubizmo idėjų sėmęsis Paryžiuje, menininkas niekada nepamiršo gimtųjų Druskininkų bei savo kilmės šaknų. „Tikra yra, kad Čiurlionis buvo tikras genijus. Ir aš didžiuojuosi gimęs kaime, kurio žemę lietė jo kojos. Mūsų brangieji, nepamirštamieji Druskininkai!“ – taip Ž. Lipšicas rašė žinomam dailininkui A. Ranitui.
Vertinimas. Objektas, neturintis brutalių „konkurentų“ gretimuose sklypuose, išsiskiria savo istorija, menančia žymios asmenybės – Ž. Lipšico vardą, žydų tautos kultūrą bei jos palikimą Lietuvoje, ir kukliu, darniai įsiliejančiu bei nekontrastuojančiu su aplinka tūriu, puoštu ažūriniais medžio raižiniais, papildo išskirtinės Druskininkų architektūros objektų paletę.
Viltė Migonytė