K. Donelaičio gatvė, viena pagrindinių Kauno naujamiesčio arterijų (dabartinį pavadinimą ji gavo 1919 m., o iki tol buvo vadinama Proviantskaja, Inžinernaja, Puškinskaja, Hindenburgstrasse)[1], pradėta formuoti XIX a. viduryje pagal 1847 m. generalinį miesto planą. Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, K. Donelaičio gatvėje ėmė kurtis įvairios valstybinės institucijos, universitetas, bankai, užsienio valstybių atstovybės ir kt. Iki XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigos gatvė buvo nelygaus profilio, grįsta paprastais lauko akmenimis. 1927–1928 m. pirmiausia imtasi tvarkyti jos atkarpą tarp Vasario 16-osios ir Maironio gatvių. Šioje miesto dalyje buvo įsikūrusi Finansų ministerija (dabar Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, Maironio g. 27), didžiulius rūmus statėsi Lietuvos bankas (dabar Ūkio banko būstinė, Maironio g. 25). Išlyginus gatvės profilį, K. Donelaičio ir Maironio g. kampas buvo išmeksfaltuotas (padengtas asfaltbetoniu)[2]. Tai buvo viena pirmųjų Kauno miesto gatvių atkarpų, sulaukusi vadinamojo „lygaus“ grindinio, t. y. vientisos, tolygios dangos. 1930 m. K. Donelaičio gatvės meksfaltavimas buvo tęsiamas, asfaltbetonio sluoksniu padengta netaisyklingos formos sankryža (E. Ožeškienės, K. Donelaičio ir L. Tolstojaus g. (dabar L. Sapiegos g.)[3] prie neseniai iškilusių Teisingumo ministerijos rūmų (dabar Kauno filharmonija, L. Sapiegos g. 5)[4]. 1933 m. „Bituko“ plytomis (baltos silikatinės plytos, impregnuotos bitumu) išklota K. Donelaičio g. atkarpa tarp Ministrų kabineto (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Rektoratas, K. Donelaičio g. 58) ir Gedimino g.[5]. Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigos gatvė buvo sutvarkyta kapitaliai – didžioji važiuojamosios dalies atkarpa išmeksfaltuota, menkesnė dalis išklota vadinamosiomis bituko plytomis, šaligatviai padengti betoninėmis keturkampėmis plytelėmis.
Mindaugas Balkus
[1] Kauno miesto planai: XIX a.–XX a. I pusė. Sud. N. Ambraškienė, V. Girčytė. Kaunas, 2007, p. 29.
[2] 1927 m. spalio 4 d. miesto valdybos posėdžio 1927 m. spalio 4 d. nutarimo nr. 1775 nuorašas. KAA, f. 218, ap. 1, b. 400, l. 365.
[3] Patvirtintas projektas aikštės tarp Donelaičio, Tolstojaus ir Ožeškienės g. (1931 m.). KAA, f. 218, ap. 4, b. 196.
[4] Savivaldybių veikimas. Savivaldybė, 1930, nr. 9, p. 28.
[5] 1933 m. lapkričio 27 d. komisijos, skirtos apžiūrėti rangovo S. Gudinskio atliktus darbus, aktas nr. 531. KAA, f. 218, ap. 1, b. 979, l. 37.