Svirnas (klėtis) grūdams, rakandams sandėliuoti. Dviejų patalpų. Pastato tūris būdingas Žemaitijai.
Svirnas stovi ant lauko akmenų (taip geriau vėdinami grūdai). Suręstas iš medinių tašytų sienojų, suleistų į kertes. Skliautas apkaltas vertikalioms lentelėmis. Stogas gegninės konstrukcijos, pusvalminis, su čiukurais, gana plačiais užlaidais. Dengtas šiaudais. Pastatas turi gana platų priesvirnį. Tokie svirnams būdingi priesvirniai apsaugo duris nuo kritulių, teikia pastogę įvairiems rakandams. Priesvirnyje horizontaliai įtaisyta kartis taip pat naudota įvairiems daiktams pakabinti. Pastato durys vienvėrės, dvisluoksnės: vieną sluoksnį sudaro vertikalios lentos, kitą – lentelės, simetriškai sukomponuotos ir sukaltos sudaro ornamentą – didelį rombą.
Svirnai buvo itin svarbūs senųjų sodybų pastatai. Žemaitiškoje sodyboje galėjo būti ir keli svirnai.
1968 m. šis svirnas priklausė Petrui Rusiui.
Eligijus Juvencijus Morkūnas