Leidimas statyti namą Donelaičio gatvės ir bevardžio, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje suplanuoto skersgatvio kampe buvo išduotas 1934 m. gegužės 16 d. Pastatas dviejų aukštų, kiekviename iš jų esama po du nedidelius butus. Pagrindinis fasadas asimetriškas, suskirstytas horizontaliai. Aukštas cokolis tamsesniu spalviniu sprendimu turėjo atkartoti antro aukšto langų juostą su ritmiškai išdėstytais nedideliais langais. Pirmo aukšto langų nišas, sujungtas su cokolinio aukšto tarpsniu, išryškina stambūs apvadai. Pagrindinis įėjimas įgilintas, jo vertikalės ašyje išdėstyti nedideli balkonai. Horizontalus suskirstymas atkartojamas ir kiemo fasade, tačiau jame antras aukštas nėra išryškinamas, o langai beveik identiškai atkartoja pirmo aukšto sprendimą. Kiemo fasade nėra ir vieno pagrindinių gatvės pusės kompozicinių elementų – įgilinto įėjimo. Šoniniame fasade akcentuojamas tuometėje architektūroje kiek netradicinis sprendimas – trisienis erkeris. 1939 m. buvo parengtas neįgyvendintas pastato rekonstrukcijos projektas, pagal kurį turėjo būti pristatytas trečias aukštas, atkartojantis antrojo langų juostą.
Paulius Tautvydas Laurinaitis