Komplikuotą namo statybos šiame sklype istoriją rodo Kauno apskrities archyve išlikę miesto Statybos skyriaus dokumentai. Pirmasis leidimas statyti gan paprastų formų, modernios architektūros gyvenamąjį namą buvo išduotas dar 1931 m. gegužės 13 d.[1]. Vietoje šio projekto jau birželio mėnesį parengiamas kitas, kur kas išraiškingesnio namo brėžinys, kurio autorius – Stasys Kudokas.
Namas atspindi architekto kūrybos ankstyvojo laikotarpio estetiką, kai joje pastebimai ėmė reikštis istoristiniai motyvai, kurie ilgainiui tapo pagrindiniu architekto individualaus braižo elementu. Pagal projektą pastato keturšlaitis stogas ir daugiatarpsnis karnizas turėjo atsikartoti prie kairiosios fasado dalies prišlietame laiptinės bokštelyje.
1931 m. rugpjūčio mėnesį architekto prašymu pastato statyba buvo stabdoma dėl projekto nesilaikymo: „[...] rangovas neprisilaiko maniškio padaryto projekto, nežiūrint į mano pastabas stato sulyg savo samprotavimu, kodėl labai nukenčia namas estetikos atžvilgiu“[2].
Nesėkmingą architekto bandymą Lietuvoje pritaikyti kai kurias mokslo metais Italijoje įgytas žinias iliustruoja 1936 m. gautas savininko Jono Šližio prašymas uždengti stogu atviras terasas pastato galinėje dalyje: „Praktikoje pasirodė, kad tokios terasos labai jautrios mūsų klimato sąlygoms, nes žiemos metu nuo temperatūros skirtumų terasos paviršius suskildinėjo, karnizai apiro, o įsimetusi į perdengimus drėgmė naikina naujo pastato išvaizdą ir patvarumą"[3]. Panašūs nesėkmingi bandymai pietietiškam klimatui pritaikytus architektūrinius elementus naudoti Lietuvoje randami dar Renesanso laikotarpio statiniuose.
Paulius Tautvydas Laurinaitis
[1] KAA, f. 218, ap. 2, b. 7586, l. 8.
[2] KAA, f. 218, ap. 2, b. 7586, l. 15.
[3] KAA, f. 218, ap. 2, b. 7586, l. 24.