Šis suvalkietiškas namas (stuba) priklausė malūnininkui Jurgiui Baltrušaičiui, valdžiusiam 60 margų ūkį. Statytas apie 1920 m. Tradiciškai namas ilgas ir siauras (20,7x7,6 m). Stubos planinė struktūra plėtojosi iš trijų narvelių dviejų galų namo ir ilgainiui išsiskaidė į daugiau patalpų. Šią stubą sudaro tokios būdingos patalpos: namo centre – priemenė ir virtuvė (virtuvė turėjo atskirą įėjimą į lauką), viename namo gale buvo šeimynstubė, kurioje vykdavo šeimynos gyvenimas. Kitas namo galas (seklyčia, arba „pongalis“) suskaidytas mažesnėmis patalpomis: svetainė, šeimininkų miegamasis kambarys, gėlių kambarys. Nuo virtuvės atitvertas sandėliukas, kur susidėdavo rakandus, laikė daržoves. Gana nebūdinga patalpa – specialus kambarys tarnaitei (priebutis). Pastatui šildyti naudota tik šiam regionui būdinga krosnis-viryklė („mašina“) su pakura iš virtuvės ir šiltasuoliu („zelikiu“) stuboje. Šiame name yra dar viena krosnis su šiltasuoliu, įrengta kitame namo gale, kur miegodavo šeimininkai. Namas suręstas iš pjaustytų rąstų, suręstų į lygias kertes. Kertės užkaltos lentomis, kad apsaugotų sienojus nuo aplinkos poveikio. Stogas gegninis, dvišlaitis su nedideliais užlaidais. Namo skliautas apkaltas vertikliai lentelėmis.Ties pagrindiniu namo įėjimu pristatytas atviras prieangis („gonkos“), uždengtas dvišlaičiu stogeliu. Prieangio tvorelės sukaltos iš vertikalių lentelių. Namo langai šeimynstubėje keturių dalių, su kukliais antlangiais, „pongalio“ pusės langai platūs, trijų stiklų, būdingi vėlesniam laikotarpiui. Durys dvivėrės. Stubos pamatas išbetonuotas naudojant lauko akmenis ir plytas.
Eligijus Juvencijus Morkūnas