1934 m. viduryje architektas Grigorijus Gumeniukas miesto statybos skyriui įteikė prašymą pasistatyti trijų aukštų gyvenamąjį namą pagal savo paties parengtą projektą. Pastatas buvo statomas su intencija jame nuomos sąlygomis laikinai įkurdinti miesto 3-iąją gimnaziją[1], ir tai atsispindi mokykloms būdingame statinio plane – aplink koridorius išdėstytomis nedidelėmis klasių patalpomis.
Nors ketvirtojo dešimtmečio viduryje Lietuvoje buvo statoma nemažai naujų mokyklų, tačiau nebūdingas sprendimas edukacinės paskirties įstaigą įkurdinti nuomojamose privačiose patalpose rodo, kaip smarkiai besiplečiančioje laikinojoje sostinėje stigo patalpų. Kad statinys neatitiko savo laikinos funkcijos, patvirtina vėlesnis prašymas pristatyti ketvirtą aukštą. Prašymas nebuvo patenkintas „nes prašomas užstatymas nesiderintų su kitų namu, priešingame gatvės kampe"[2]. Pastatas funkciją išlaikė ir po nacionalizacijos – čia veikė 3-ioji Kauno vidurinė mokykla.
Disimetriškam fasadui saikingo monumentalumo įspūdį suteikia šiek tiek paaukštintą centrinę dalį vertikaliai skaidantys tarplangių piliastrai ir akcentuojamas spalviškai su cokoliu suderintas pagrindinis įėjimas. Šoninės fasado dalys balkonų horizontalėmis darniai papildo kompozicinį sprendimą ir suteikia pastatui ryškų tuomet vyravusios gyvenamosios architektūros atspindį.
Paulius Tautvydas Laurinaitis