Architekto A. Jokimo gyvenamasis namas – vienas unikaliausių XX a. antrojo dešimtmečio laikinosios sostinės medinių statinių. Įdomu, kad pastatas stovi toje vietoje, kurioje buvo įgyvendintas Kauno urbanistinės plėtros plano fragmentas. Pastarąjį 1923 m. danų architektas M. Frandsenas rengė būtent su šio namo savininku Antanu Jokimu. Nors urbanistinis vietos sprendimas artimas moderniam miesto-sodo planavimui, medinis, baroko stilistiką imituojantis namelis yra neabejotinas „tautinio stiliaus“ pavyzdys. Šis istorinis stilius anuomet buvo suvokiamas kaip artimas lietuvio sielai, atspindintis Lietuvos dvasią. Antai Paulius Galaunė teigė: „Ne Vilnius baroko miestas, bet visa Lietuva „barokinė“. Gal to meno savybės sutampa su lietuvio karakterio savybėmis? Sunku pasakyti, galima tiktai faktas konstatuoti: barokas čia klestėjo, kaip ir savas buvo“[1]. Jo mintims pritarė ir kiti architektai bei kultūros veikėjai: M. Songaila, A. Mošinskis, V. Bičiūnas ir kt. Kai kurie tarpukario teoretikai baroką gretino netgi su kraštovaizdžiu: „Praeities barokinės bažnyčios kaip tiktai idealiai darniai sutapo, susiliejo su mūsų krašto gamta, mūsų gamtos švelniais, ramiais kontūrais“[2].
Vaidas Petrulis