Ankstyvuoju Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu daugelio tuometės šalies ribose buvusių miestų plėtra kone sustojo. Šiuo periodu beveik nebuvo vykdomi jokie stambesni projektai, įskaitant ir gyvenamųjų pastatų statybas. Svarbiausias jaunos valstybės valdžios uždavinys, susijęs su apgyvendinimu, buvo vis didėjantis valstybinių įstaigų darbuotojų gyvenamojo ploto poreikis laikinąja šalies sostine tapusiame Kauno mieste.
Ši, taip pat ir laikinosios sostinės reprezentatyvumo stokos problemos lėmė, kad 1923 metais inžinierius A. Jokimas kartu su specialiai iš Danijos pasikviestu specialistu M. Frandsenu sudarė naująjį miesto planavimo projektą. Nors šis planas buvo įgyvendintas tik iš dalies, tačiau galima teigti, kad jis nustatė savotiškas gaires, kurios visą tarpukario laikotarpį skatino miesto plėtrą šiaurės kryptimi.
Beveik iki ketvirto dešimtmečio pradžios mieste vyravo nedideli, dažniausiai mediniai gyvenamieji pastatai, kuriuos projektavo ir būsimieji žymiausi epochos architektai. Prie smulkių individualaus tipo gyvenamųjų projektų dirbo ir tuometis miesto inžinierius bei Statybos skyriaus vedėjas, vienas ryškiausių tarpukario lietuviškos architektūros mokyklos patriarchų Feliksas Vizbaras. Vienu iš šio laikotarpio jo kūrybos pavyzdžių galima laikyti 1924 metais Juozui Paškauskui suprojektuotą kotedžą tuomet dar bevardėje, vėliau Molėtų (Malėtų) vardą įgijusioje gatvėje.
Į gatvę galu atgręžto namo architektūroje saikingai varijuojama liaudiškos puošybos ir formų motyvais. Kadangi šie elementai yra naudojami gan abstrakčiai, galima teigti, kad statinyje savotiškai atsispindi ankstyvosios užuominos į „tautinio stiliaus“ paieškas, o pati puošyba iliustruoja anuomet vyravusią liaudiškų tradicijų romantizavimo estetiką. Būstų stygių mieste atspindi ir šio namo planavimas – pirmame aukšte turėjo būti įrengtas erdvus savininko butas, o mansardoje trys kompaktiški nuomojami vieno kambario butai su atskiromis virtuvėmis.
Nors 1924 m. liepos 10 d. pastatui statyti buvo duotas miesto Statybos skyriaus leidimas, tačiau dėl neaiškių priežaščių jis nebuvo įgyvendintas. Vėliau šiame sklype išaugo didelio tūrio medinis nuomuojamų butų namas, kuris išliko iki mūsų dienų.
Paulius Tautvydas Laurinaitis