Nors dviaukščiai mediniai nuomojami daugiabučiai Kaune labiausiai paplito per „butų krizę“, prasidėjusią iškart po Pirmojo pasaulinio karo, tačiau pigesni, kompaktiški, darbininkų klasei skirti butai išliko populiarūs kone per visą pirmąjį nepriklausomos respublikos laikotarpį. Tai lėmė šio tipo statinių populiarumą. Bene daugiausia miesto medinių daugiabučių pastatyta vakarinėje Žaliakalnio dalyje, kuri pasižymėjo viduriniosios ir žemesnės socialinės klasės gyventojų gausa.
Užstatymas dviaukščiais medinukais geriausiai išsilaikė Zanavykų gatvės pietrytinėje atkarpoje. Nors kai kurie čia buvę statiniai vėliau rekonstruoti arba pakeisti mūriniais, tačiau iki šiol apie pusę čia esančių statinių vis dar galima priskirti prie minėtosios kategorijos.
Vienas iš būdingiausių pavyzdžių – Stasio Butkaus gyvenamasis namas. Čia buvo panaudotas frontonėlis su švieslangiu – labai dažnas elementas, papildydavęs panašaus pobūdžio asketišką, finansinių išteklių stokos nulemtą architektūrinę raišką. Deja, iki mūsų dienų jis neišliko. Vėlesnį projekto variantą papildė du antro aukšto balkonai.
Pirmo aukšto plane numatytas erdvus savininko butas bei du nedideli dviejų ir trijų kambarių butai su mažomis, simboliškai atskirtomis, tačiau su kambarių erdvėmis besijungiančiomis virtuvėmis. Šis kompaktiškas sprendimas nėra dažnai pasitaikantis panašaus pobūdžio gyvenamuosiuose namuose – pigesniuose būstuose virtuvė dažniausiai atlikdavo ir valgomojo funkciją. Antrame aukšte įrengta po du dviejų ir trijų kambarių butus. Įdomu tai, kad priekinėje ir galinėje namo dalyje esantiems butams numatyta po atskirą laiptinę.
Nors projekte gyvenamosios patalpos buvo planuojamos ir rūsyje, tačiau pagal tuometines statybos taisykles mediniai namai negalėjo turėti trijų gyvenamųjų aukštų, todėl šio sprendimo buvo oficialiai atsisakyta[1]. Vis dėlto vėlesniuose dokumentuose pažymima, kad namas pastatytas nesilaikant leidimo, „nes sandėlis ilgesnis, o po gyvenamuoju namu yra ir gyvenamųjų patalpų“[2].
Paulius Tautvydas Laurinaitis