Namą 1913 metais pasistatė Ukmergės verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai, jame užaugo visuomenės veikėja, istorikė Jonė Deveikytė-Navakienė. Iš pat pradžių, t.y. dar caro valdžios laikais, pastato rizalitą puošė reljefinis lietuviškas Vytis. Kitas išskirtinis pastato elementas – cementinės meškų skulptūros, „pakabintos" ant šoninių rizalitų karnizų. Gatvės fasado tarplangiuose – piliastrai su stilizuotais kapiteliais, papuošti lapų girliandomis – festonais. Dekoratyviniai elementai su augaliniais motyvais panaudoti ir frize, taip pat įdubose tarp langų.
Deveikiai šiame name gyveno iki II pasaulinio karo, jo metu pastato vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Po karo nuo pastato fasado buvo pašalintas Vytis, ilgainiui nebeliko ir meškų horeljefinių skulptūrų, namas paverstas daugiabučiu – tokia jo paskirtis ir iki šiol. 1999 metais buvo padarytos tikslios meškų skulptūrų kopijos (skulpt. M. Strioga). Dar po dešimties metų šiaurės vakarų gatvės fasadas buvo renovuotas, atkurtas Vytis.
Parengė Aistė Galaunytė
Parengta pagal KPD Kultūros vertybių registro bylą. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31801>