Tarpukariu Kaune labai stigo gyvenamųjų būstų, todėl kai kurie architektai specializavosi projektuoti asketiškus, darbininkų klasei skirus gyvenamuosius namus. Kadangi tokios paskirties statinių poreikis buvo didžiulis, daugelio iš šių architektų kūrybiniame palikime randame gausius jų suprojektuotų gyvenamųjų namų rinkinius, palikusius ryškų pėdsaką Kauno urbanistinėje panoramoje.
Vienas iš tokių architektų – Dovydas Kurickis, ketvirto dešimtmečio pradžioje suprojektavęs itin daug gyvenamųjų namų. Neįgyvendintas piliečių Epelšteino ir Peškino nuomojamų butų namas reprezentuoja tris bruožus, kurie buvo būdingi tuometiniams vakarinės Žaliakalnio dalies gyvenamųjų būstų statiniams: 1) asketiškumą, 2) sklypo užstatymo tankinimą ir 3) dalinę projektų tipizaciją.
Kaip ir būdinga to laikotarpio panašaus pobūdžio gyvenamiesiems namams, o ypač statytiems atokiau nuo gatvės, architektūrinė raiška perteikiama itin minimalistinėmis priemonėmis. Simetriškame pagrindiniame fasade akcentuojama laiptinės langų vertikalė, virš karnizo pratęsiama nedidelės apimties parapetu. Vis dėlto pagal vidinį išplanavimą šį pastatą galima priskirti prie brangesniųjų daugiabučių pastatų, nes abiejuose aukštuose turėjo būti įrengta po du trijų kambarių butus su atskiromis virtuvėmis ir vonios kambariais. Pastatas turėjo būti pastatyas sklypo gilumoje, už jau esančio tų pačių savininkų daugiabučio namo. Panašios sklypo tankinimo tendencijos, kai papildomas nuomojamosios paskirties būstas iškildavo prie jau esančių objektų, buvo paplitusios visoje vakarinėje Žaliakalnio dalyje.
Sprendžiant iš statinio brėžinių, jo fasadas ir vidaus išplanavimas yra itin panašūs į tais pačiais metais netoliese pastatytą Codiko Šavelskio gyvenamąjį namą. Šis projektas vaizdžiai iliustruoja, kaip tuometiniai atitinkamos specializacijos architektai ir statybos technikai prisitaikė prie smarkiai išaugusio pigių pastatų poreikio ir pasinaudodami kartotiniais elementais optimizavo projektavimo kainą.
Nors pavienių tokio pobūdžio objektų negalima išskirti kaip vertingų architektūrinių pavyzdžių, tačiau kaip visumą šiuos gyvenamuosius namus derėtų laikyti itin svarbia tuometinio miestovaizdžio dalimi, šiandien reprezentuojančia tarpukario mieste vyravusias apgyvendinimo tendencijas.
Paulius Tautvydas Laurinaitis